Šis apartamentas yra ANTRAME aukšte. Turi atskirą įėjimą iš lauko. Apartamento plotas 45m². Turi du balkonus, kuriuose yra baldai. Patalpas vėdina centrinė vėdinimo sistema. Apartamente yra oro kondicionierius. Languose yra tinkleliai nuo uodų.
Patogiai gali ilsėtis DIDELĖ šeima – 6 žmonės (atskiru susitarimu – už papildomą mokestį).
Svetainė + virtuvė – 27m² ploto.
– didelis televizorius. Palydovinė televizija.
– DVI tachtos, kurios lengvai transformuojasi į patogias DVIGULES miegamas lovas.
– indauja, stalas + 6 kėdes, komoda.
– virtuviniai baldai. Visi maistui ruošti reikalingi indai, puodai , įrankiai.
– kaitlentė, mikrobangų krosnelė, arbatinis.
– sėdmaišiai, kuriuos galima išsinešti į lauką.
– bevielis internetas, seifas.
Miegamasis – 13m² ploto
– DVIGULĖ lova, spinta drabužiams. Šviestuvas ventiliatorius.
– televizorius. Palydovinė televizija.
– bevielis internetas.
Vonios kambarys – 5m² ploto
– dušas
– wc, kriauklė, spintelė.
Patogumai šeimai
Parkingas
Papildomos lovos/kūdikio lovelė
Skalbimo mašina
Apartamento patogumai
Oro kondicionierius
TV
Internetas
Rankšluosčiai
Kaitlentė, mikrobangų krosnelė, arbatinis
Plaukų džiovintuvas
Šampūnas
Kavos aparatas
Seifas
2 dvigulės tachtos
Šviestuvas ventiliatorius
Šaldytuvas
Kas yra šiame apartamente?
- Šis apartamentas yra ANTRAME aukšte. Turi atskirą įėjimą iš lauko.
- Turi du balkonus, kuriuose yra baldai.
- Languose yra tinkleliai nuo uodų.
- didelis televizorius. Palydovinė televizija.
- DVI taxtos, kurios lengvai transformuojasi į patogias DVIGULES miegamas lovas.
- indauja, stalas + 6 kėdes, komoda.
- virtuviniai baldai. Visi maistui ruošti reikalingi indai, puodai , įrankiai.
- kaitlentė, mikrobangų krosnelė, arbatinis.
- sėdmaišiai, kuriuos galima išsinešti į lauką.
- DVIGULĖ lova, spinta drabužiams. Šviestuvas ventiliatorius.
- televizorius. Palydovinė televizija.
- dušas, wc, kriauklė, spintelė.
Perkūnas (Dundulis) – senovės lietuvių ir baltų mitologijos Dievas.
Perkūnas – atmosferos ir gamtos valdytojas, jam priskiriama žemės augalijos priežiūra, globa, rūpinimasis vaisingumu, įvairiais atmosferos reiškiniais, jo žinioje neišsenkamos vandens atsargos, sukauptos virš „akmeninio dangaus skliauto“. Šiuo vandeniu pavasarį per pirmąjį griaustinį Perkūnas, besitrankydamas dangaus skliaute, mosuodamas „dievo rykšte“ – žaibais, svaidydamas akmeninius kirvukus ar strėles, apvaisina deivę Žemyną, kuri įgauna galią gimdyti vaisius. Nukritus pirmiesiems Perkūno „kirvukams“, kuriems priskiriama nepaprasta galia pažadinti ir apvaisinti deivę Motiną, pabunda žemė, pradeda želti žolė, ima sprogti medžiai.
Atėjus sausrai, Perkūnas užmuša vandenį uždarančias būtybes (sparnuotą gyvatę, sparnuotą slibiną), kurios pavogusios dievaičio griaustinio instrumentą, vėl jį atgauna, sugriaudžia, sparnuota gyvatė krinta negyva, pasipila lietus ir atgaivina išdžiuvusią žemę.
Perkūnas globojo žmogų, jo dorovę, moralę, teisingumą, gėrį. Jis dažnai nužengdavo į žemę, kad sužinotų, kaip gyvena žmonės. Šis dievaitis nekantrus, bet teisingas, o nusikaltusiems kaltės nedovanodavo. Tikėta, kad neteisingą žmogų jis nutrenkia. Perkūnas Dievui padėdavo tvarkyti pasaulį – Dievas nurodydavo, kur Perkūnui trenkti: Nepykinkim Dievo! Jis atsiųs Perkūną, kuris nutrenks, namus sudegins. Perkūnas galėjo užmušti gyvulius, sudeginti trobas, suskaldyti akmenis, šventyklas, medžius. Jis galėjo pakeisti žemės reljefą, išrausti duobes, pripildyti jas vandens ir paversti kūdromis, pelkėmis ir pan.
Visoje Lietuvoje liepos 20 d. buvo švenčiama Perkūno šventė. Dar ilgai žmonės tą dieną aukojo Perkūnui jaučius ir kitus gyvulius.
Griaustinis laikytas dievo Perkūno kalba. Žmonės maldaudavo Perkūno, kad būtų geras oras į karą jojant, pievas šienaujant, rugius pjaunant ar dirbant kitus darbus. Aukodavo jam javus, gyvulius, drabužius. Žmonės, girdėdami Perkūno balsą, iš baimės puldavo ant žemės garsiai šaukdami: „Dieve Perkūne, apsaugok mus“. Kad Perkūnas netrenktų į trobas, jas apkaišydavo šventų medžių – eglės ir žilvičio – šakomis. Jomis smilkydavo debesis. Be to, užėjus audrai, žmonės skambindavo varpeliu, degindavo vaško žvakes ir pan. Tai irgi turėjo apsaugoti nuo blogų dvasių. Jei žmogų Perkūnas nutrenkdavo, tikėta, kad jis paimtas į dievų draugystę.